Spalvų terapija – kas tai?

Su spalvomis susipažįstame dar būdami įsčiose, kai šviečiant saulei, motinos gimdoje kūdikis mato rausvą šviesą, o vos tik gimus mus apsupa spalvotas pasaulis. Jau nuo mažens mes turime mėgstamas spalvas.

Spalvų terapijos istorija siekia Egiptą, Kiniją, Persiją. Egipto šventyklose archeologai aptiko patalpą, kurios konstrukcija saulės spindulius paversdavo tam tikru šviesos spektru – ligoniai buvo gydomi per spalvot stiklą ar krištolą sklindačiais saulės spinduliais. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Kinijos gydytojai skrandžio ligoms gydyti taikydavo geltoną spalva ir sergant kai kuriomis ligomis patardavo dėvėti tam tikrų spalvų drabužius.

Žymus gydytojas Avicena (980-1037), manė jog spalvos yra ypač reikšmingos gydyme ir rašė apie chromoterapiją “Medicinos kanone” (beveik penkis amžius daugelyje Europos universitetų buvęs pavyzdinis medicinos vadovėlis). Avicena savo praktikoje naudojo spalvotus tepalus ir eliksyrus.

Modernios europietiškos medicinos pradininku laikomas Paracelsas ( XVI a.) pasiūlė iš naujo pritaikyti žinias ir spalv filosofij,  kai gydoma vienu metu spalvomis, muzika ir vaistažolėmis.

Spalvų poveikis žmogaus psichikai bei sveikatai išliko aktualus ir vėlesniais laikais. Šiuo klausimu itin domėjęsis Johanas Gėtė sakė, kad spalvos veikia sielą: jos gali sukelti jausmus, pažadinti emocijas ir mintis, kurios mus ramina arba jaudina, liūdina arba džiugina“.

Amerikos psichologas Džeikobas Libermanas, trisdešimt metų tyrinėjęs šviesos spindulių ir spalvų poveikį žmogaus organizmui, padarė išvadą, kad spalva ir saulės šviesa gali atstoti beveik visus vaistus!

Dabartiniu metu atsirado ištisa mokslinė teorija, kaip būtent spalvos veikia psichinę ir fizinę žmogaus būseną.

Pasitelkus spalvas, galima apibūdinti žmogų, nustatyti jo psichinę būseną ir pan. „Pasakyk, kokia tavo mėgstama spalva, ir aš pasakysiu, kas tu esi“ – maždaug taip sakė šveicarų gydytojas ir psichologas Maksas Liušeris, kurdamas savo žymųjį spalvų testą.

Psichologai įrodė, kad spalvos daro stiprų poveikį žmogaus savijautai, jo darbo našumui ir nuotaikai.

Spalva yra šviesa, o šviesa – spalva. Šviesą  įvairiais dažniais spinduliuoja saulė. Šviesa, perėjusi per krištolinę prizmę lūžta ir suskyla į septynias spektro spalvas. Kiekvienai spalvai būdingas tam tikras dažnis. Jei atskiros spalvos pereis per kitą prizmę, iš jų susidarys balta šviesa.

SPALVŲ TERAPIJOS PRINCIPAI

Spalvų  terapija pagrįsta prielaida, kad visiems sveikiems organams būdingi tam tikrų dažnių virpesiai ir kad liga yra natūralus organizmo atsakas į krūvį. Krūvis sukelia energijos dažnių pokyčius ir tai paveikia sveiko organo būklę. Kai dėl cheminių, mechaninių ar terminių krūvio veiksnių padidėja arba sumažėja virpesių dažnis, organo funkcija pakinta. Pavyzdžiui, nuolatinis persivalgymas sukelia papildomą krūvį širdžiai, kuri susitraukinėja stipriau ir greičiau, kad aprūpintų krauju virškinimo trakto organus  ir užtikrintų suvartotų maisto medžiagų virškinimą. Jei širdis ilgai dirba netinkamu dažniu, gali išsivystyti širdies liga.

Spalva yra virpesys ir natūralus gydymo būdas. Spalvų terapija teigia, kad kai kuris nors organas išsibalansuoja, galima jį vėl „suderinti“ (kaip variklį) šviečiant negaluojantį organą reikiama spalva. Tačiau visada reikia prisiminti, kad jokia papildoma terapija negali būti profesionalios medicinos konsultacijų alternatyva. Tradicinę mediciną derinant su spalvų terapija, galima greičiau pasiekti rezultatų ir paveikti ligos priežastį.

Info iš Spalvų ir šviesos terpija