Senjorai apie projektą “ Garsinių knygų sklaida socialiniuose globos namuose“

Pati didžiausia paskata projekte yra išgirsti pačių senjorų apibendrinimus, mintis, pasiūlymus.

Viena Širvintų senelių namų globotinė taip susižavėjo garsinėmis knygomis, kad pradėjo tikrąja ta žodžio prasme perrašinėti lietuvių autorių eiles. Atrado naują pomėgį ir laiko praleidimo būdą. Tai neįtikėtinai naudingas dalykas nes lavinama smulkioji motorika berašant, koncentracija ir atminties „mankšta“ užrašant eiles ant popieriaus beklausant iš magnetolos sklindančių užburiančių lietuvių klasikų eilių.

Alantos senelių namuose visas būrys Jono Biliūno gerbėjų. Viena iš jų yra autoriaus dukterėčia. Nors ir moka mintinai visus jo kūrinius, labai džiaugėsi gavusi dovanų autoriaus įgarsintų knygų rinkinį. Šių namų gyventojai taip įsitraukė į garsinių knygų klausymą, kad nusprendė garsines knygas klausyti kas dieną, Tai tapo jų kasdieninis ritualas, kuris įnešė bendrumo, gyvumo į gyventojų bendruomenę. Labai smagu, kad vyrai buvo aktyvūs susitikimų metu, užsakinėjo iš karto ką nori išgirsti, dalinosi savo prisiminimais apie įspūdžius iš jaunystės kur lietuviška literatūra buvo ypatingai branginama.

Tremtinių namuose garsinės knygos nuo pat pristatymo turėjo didelį palaikymą ir susidomėjimą. Jau po dešimties minučių paklausius Bernardo Brazdžionio eilių senjorams nepavyko sutramdyti savo emocijų ir ašarų. Verkėm visi, kas atvirai, kas slapta, bet visų krūtines spaudė šimtai sumišusių emocijų. Po tokių susitikimų supranti, kokia svarbi senjorams lietuvių autorių kūryba, su kuria kojon koja praėjo jų jaunystė,  jų svarbiausios gyvenimo patirtys.

Su visais senelių namais paskutinėje projekto arbatos popietėje sutarėme, kad atsisveikiname tik trumpam, iki kitų malonių susitikimų būsimuose projektuose.

 

Eglė Rudis senjoraiEglė Rudis senjoraiDSC05143 DSC05122 DSC05126